Ji̱buti
|
Á̱ lyuut ati̱kut wuni di̱n Tyap Maba̱ta̱do ja (Maba̱ta̱do) |
| Yet kap | French colonial empire |
|---|---|
| Kpaat | 23 Zwat A̱taa 1977 |
| A̱lyoot a̱gwomna̱ti | جمهورية جيبوتي, République de Djibouti, Jabuuti |
| A̱lyoot a̱lyem a̱byin | جمهورية جيبوتي, République de Djibouti, Jabuuti |
| A̱lyoot da̱nian | Ǧībūtī |
| A̱lyem a̱gwomna̱ti | Fi̱ransa, La̱ra̱ba |
| A̱bwom | Djibouti |
| Taada | culture of Djibouti |
| Tsung-a̱byin | Afi̱rika |
| A̱byin | Ji̱buti |
| A̱cyian | Ǧībūtī |
| Shyia̱ di̱ fam jen | UTC+03:00, Africa/Djibouti |
| Located in/on physical feature | Afi̱rika A̱tyin |
| Coordinate location | 11°48′0″N 42°26′0″E |
| Coordinates of geographic center | 11°49′30″N 42°35′25″E |
| Coordinates of easternmost point | 12°7′17″N 43°25′1″E |
| Coordinates of northernmost point | 12°42′0″N 43°7′48″E |
| Coordinates of southernmost point | 10°54′47″N 41°56′48″E |
| Coordinates of westernmost point | 11°29′36″N 41°46′16″E |
| Highest point | Mousa Ali |
| Lowest point | Lake Assal |
| Ofit nang a̱kwak a̱son a̱byin wu ba̱ng a̱ni | President of Djibouti |
| A̱kwak a̱son a̱byin | Ismail Omar Guelleh |
| Ofit wu nang a̱kwak a̱son a̱gwomna̱ti wu ba̱ng a̱ni | Prime Minister of Djibouti |
| A̱kwak a̱son a̱gwomna̱ti | Dileita Mohamed Dileita, Abdoulkader Kamil Mohamed |
| Sa kpa cam a̱byin | National Assembly |
| A̱gba̱ndang a̱lisaaikurum | Central Bank of Djibouti |
| Kurum | Djiboutian franc |
| Byia̱ (a̱gi̱)gak ma̱ng | Ityopya, Eritrea, Somalya |
| A̱feap nduk | a̱zayak |
| Electrical plug type | Europlug, Type E |
| Ci̱t | French Territory of the Afars and the Issas |
| A̱lyem á̱ nyian ta̱m ma̱ng a̱nka | Modern Standard Arabic, Somali, Fi̱ransa, Afar |
| Significant event | Declaration of independence of Djibouti |
| Á̱ fang ma̱ | Djiboutian studies |
| Official website | https://www.presidence.dj/ |
| Hashtag | Djibouti, djibouti |
| Top-level Internet domain | .dj |
| Tyiang a̱toot shi | flag of Djibouti |
| A̱lama a̱byin | Emblem of Djibouti |
| Lyennkhang-a̱byin si̱ a̱pyia̱-a̱lyiat | geography of Djibouti |
| Byia̱ za̱kwa | not-free country |
| Nkhang | history of Djibouti |
| Tung zwa a̱pyia̱ a̱lyiat hu | economy of Djibouti |
| Demographics of topic | demographics of Djibouti |
| Zwunzwuo-a̱muup jet a̱bwoi a̱byin | 638 |
| Zwunzwuo-a̱muup yei a̱byin | +253 |
| Trunk prefix | no value |
| Emergency phone number | 17, 18, 19 |
| Maritime identification digits | 621 |
| Zwunzwuo Unicode | 🇩🇯 |
| Sa mat tá̱si̱la | Category:Maps of Djibouti |

|
Ri̱pobi̱lik Ji̱buti | |||
|---|---|---|---|
|
| |||
| A̱keangtung | Ji̱buti | ||
| Shi kyai | 23,200 km² | ||
| Shi á̱niet | 921,804 ab. (2020) | ||
A̱bwom a̱byin: "Djibouti" ("Ji̱buti")
A̱byin Ji̱buti yet a̱byin kya nang á̱ lyen ma̱ng a̱lyoot a̱gwomna̱ti nka nang Ri̱pobi̱lik Ji̱buti wu (Fi̱ransa: République de Djibouti; République de Djibouti; La̱ra̱ba: جمهورية جيبوتي, Jumhūrīyah Jībūtī; Somali: Jamhuuriyadda Jabuuti; Afar: Gabuutih Ummuuno), yet a̱byin kya ka̱ shyia̱ da̱ A̱ta̱m Afrika ka a̱ni di̱ fam-a̱byin A̱tyin Afrika. Ka̱ byia̱ a̱gi̱gak ma̱ng bibyin Somalya di̱ fam a̱tak hu, Ityopya di̱ fam a̱tak-jenshyung hu, Eritrea di̱ fam a̱za hu, mbeang A̱shong Kyai A̱sa̱khwot wu ma̱ng A̱ngam A̱sa̱khwot Aden wu di̱ fam a̱tyin hu. A̱byin Yamin si̱ shyia̱ a̱ma̱nyi A̱ngam A̱sa̱khwot Aden ka. A̱byin ka byia̱ a̱kuu shi kyai a̱byin a̱ tat kilomita a̱ma̱ntaa̱naai 23,200 (met a̱ma̱ntaa̱naai 8,958).
| Bibyin Afrika | |
|---|---|
| Afi̱rika A̱tak • A̱li̱jeriya • Anggola • Bini • Botswana • Burkina Faso • Burundi • Caad • Eritrea • Eswatini • Gabon • Gambya • Gana • Ga̱maá̱niet A̱ka̱wa̱tyia̱ Afi̱rika • Ga̱maá̱niet Di̱moki̱rasi Konggo • Ga̱maá̱niet Konggo • Gini • Gini A̱kwa̱toriya • Gini-Bisa̱u • Ityopya • Ji̱buti • Kemerun • Kenya • Kep Vet • Khwong A̱nyung Nzwuom • Komorot • Laibiriya • Lesoto • Li̱biya • Mada̱ga̱si̱ka • Malawi • Mali • Ma̱sa̱r • Ma̱urishyot • Ma̱uri̱teniya • Moroko • Mozambik • Naijeriya • Namibya • Ni̱njat • Ruwanda • Sa̱hara Jenshyung • São Tomé e Príncipe • Senegat • Sen Helena, Ascension ma̱ng Tristan da Cunha • Seshet • Sira Lyon • Somalya • Sudan • Sudan A̱tak • Ta̱nzaniya • Togo • Tuni̱siya • Yuganda • Zambya • Zi̱mbabwe |